Šis dienoraštis išgalvotas, tačiau paremtas realiais importo etapais ir terminais, kuriuos nurodo CarsFromUSA.
1 diena. Aukciono aikštelė, JAV
Mane parduoda. Esu lotas su numeriu, nuotraukomis ir aprašymu, ir šiandien kažkur Europoje žmogus spaudžia „statyti“. Prieš tai jis įnešė užstatą, o tai gerai, nes tai reiškia, kad tikrai nori pirkti. Aukcionas baigiasi. Laimėta.
2 diena. Tyla
Laukiu. Man paaiškino, kad pirkėjas turi dvi kalendorines dienas sumokėti, kitaip užstatas dingsta. Pirkėjas pasirodė rimtas: sumokėjo laiku. Atrodo, kad jis pasitelkė tarpininką, kuris pasirūpina visa kita.
3–13 dienos. Terminalas
Mane pervežė į terminalą. Čia stovi daug mano kolegų: visureigių, sedanų, pikapų. Dar neaišku, kada pakraus, nes tai priklauso nuo dydžio ir nuo to, kiek automobilių yra terminale. Sakė, kad nuo laimėjimo iki pakrovimo į konteinerį paprastai praeina apie dvi savaites. Atrodo, taip ir yra.
14 diena. Konteineris
Pagaliau! Mane įrengė į 40 pėdų konteinerį. Čia telpa dar du kiti vidutiniai visureigiai, ir mes trise tvirtai pritvirtinti. Kiti mano pažįstami nusprendė plaukti RO-RO laivu, bet jiems reikėjo, kad stiklai ir kėbulas būtų be pažeidimų. Mano kėbule yra pažeidimų, tad konteineris tiko geriausiai.
Mano pirkėjas gavo sekimo kodą. Dabar jis gali stebėti, kur plaukiu. Įdomu, ar žiūri kasdien.
15–60 diena. Vandenynas
Nebeprisimenu tiksliai, kiek laiko plaukiau. Jie sakė, kad plaukimas trunka nuo 14 iki 50 dienų, priklausomai nuo uosto, kuriame mane pakrovė. Tai orientacinis laikas, ir, kaip suprantu, gali keistis. Man atrodė amžinybė, nors jūra rami.
Pirkėjas parašė savo tarpininkui, kada atplauksiu. Atsakymas buvo vienas: kai atplauks. Tai ir yra tiesa.
Žinutė
Vieną dieną pirkėjas parašė tarpininkui ir paklausė, ar viskas gerai. Atsakymas buvo trumpas: automobilis pakrautas, sekimo kodas išsiųstas. Man pasirodė, kad žmogui to pakako. Tai gal ir yra geras aptarnavimas: kai atsakymas yra konkretus ir nereikia kartoti klausimo.
Vakaras uoste
Dar kartą pagalvojau apie tai, kaip viskas prasidėjo. Mane parinko iš daugybės lotų, nes pirkėjui patiko komplektacija. Aš nesu tobulas, ir tai jam buvo parodyta nuotraukose. Tai ir yra viso proceso esmė: žinoti, ką perki, kad paskui nereikėtų stebėtis.
Apie pinigus
Pirkėjas kalbėjo apie sąskaitą. Aš girdėjau tik skaičius, bet jie vis kartojosi: aukciono kaina, transportas, draudimas, muitas, PVM, taršos mokestis, registracija. Jis sakė, kad iš pradžių atrodė sudėtinga, bet po to, kai sudėjo visas eilutes į vieną lentelę, viskas tapo aišku. Man atrodo, kad tai pats protingiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti.
Atvykimas. Europos uostas
Išlipau iš konteinerio, jūros oras šaltas, o aplink daug dokumentų. Pirmiausia muitinė. Man pasakė, kad nuo liepos 1 d. JAV kilmės automobiliams muitas panaikintas ir mano pirkėjas už tai dėkingas, nes aš pagamintas Jungtinėse Valstijose, tad lengvata galioja. PVM, deja, liko, ir jo niekas nepanaikino. Mano kolegai iš Kanados sekėsi sunkiau, nes jo kilmė kita.
Kol stovėjau eilėje dokumentams, išgirdau kelis žodžius apie kilmę. Kad lengvata galioja, reikia parodyti, kur automobilis pagamintas, o vien tai, kad aš buvau parduotas ir eksploatuotas Amerikoje, to neįrodo. Gerai, kad pirkėjas apie tai pasidomėjo anksčiau, nei pasirašė pirmą dokumentą.
Kelionė į Kauną
Automobilių vežėjas nuvežė mane į Lietuvą. Netrukus pamačiau Kauną. Mane apžiūrėjo ir pasakė, kad reikės pritaikymo.
Pritaikymas
Žibintai. Taip, žinojau, kad bus žibintai. Jie keičiami į europietiškus, nes mano išdėstymas, spalvos ir apšviečiamas plotas skiriasi nuo Europos reikalavimų. Tai paprasta, bet svarbu. Ekspertas peržiūrėjo ir kitus punktus: ratų išdėstymą, ekologinius reikalavimus, techninius parametrus. Tai vadinama individualiu patvirtinimu.
Nauja pamoka apie kantrybę
Kol laukiau, supratau, kad importas yra ne sprinto, o maratono rungtis. Pirmoji savaitė aukcione, dvi savaitės terminale, plaukimas, muitinė, pritaikymas, registracija. Jei kas nors žada „už kelių dienų“, aš tuo netikėčiau. Tačiau jei žmogus žino visus etapus ir terminus, jis neišprotėja laukdamas.
Registracija
Man suteiktas valstybinis numeris. Pirkėjas sumokėjo vienkartinį taršos mokestį, nes man reikėjo registracijos, o jo dydis priklausė nuo mano CO2 išmetimo. Įdomu, kad apie tai jis žinojo iš anksto.
Paskutinis įrašas
Šiandien mane pasiėmė iš biuro. Pirkėjas sėdo į vairą, žvilgtelėjo į spidometrą, paspaudė mygtuką, ir mes pajudėjome. Gatvėje šviesa nuo mano naujų žibintų krito ant kelio taip, kaip čia priimta. Žmonės pro šalį nekreipė dėmesio. Tai ir yra geriausia: niekas nežino, kiek žingsnių nuėjau.
(Ir paskutinė pastaba pirkėjams: automobiliai iš Amerikos į Lietuvą keliauja ne greičiau, nei leidžia vandenynas, todėl planuokite iš anksto ir žinokite visą sąskaitą. Aš tai suprantu geriau nei kas nors.)